Kambarinės gėlės
Manoma, kad būnant šalia vienų ar kitų augalų, žmogus, pats to nepastebėdamas, ima keistis. Keičiasi nuotaika, mintys, net elgesys. Tikėti ar ne šiais dalykais kiekvieno pasirinkimas. Taip pat nepamirškite, kad augalų poveikis jums priklauso ir nuo to, kaip jais rūpinatės.
Kambarinių gėlių poveikis žmogui:
• Kaktusai/sukulentai – slopina neigiamas emocijas, ramina,sugeria kompiuterių spinduliuotę.
• Monstera – harmonijos gėlė
• Pinigų medis – stimuliuoja smegenų veiklą, atneša laimę, kuria gerą aurą namuose.
• Dryžuotasis sindapas padės kovoti su alkoholizmu.
• Krotonas – „kofeino dozė“ , suteikia žvalumo, energijos.
• Orchidėjos – „išskiria“ laimės hormonus, pritraukia gerus žmones.
• Chlorofitas – valo namus neutralizuoja formaldehidus, kuriuos išskiria kai kurios apdailos medžiagos. Be to, šis augalas pasižymi baktericidiniu poveikiu – jo išskiriami fitoncidai naikina kenksmingus mikroorganizmus ir alergenus
• Aglaonema – augalas kelia darbingumą, padeda atsispirti stresui.
• Gebenė augalas geba naikinti augintinių išskiriamus alergenus, valo orą, mažina formaldehidų kiekį.
• Chamedorėja – valo orą.
• Dracena gali susidoroti su tokiais nuodais, kaip amoniakas, benzolas, ksilolas, formaldehidai, pasižymi ir baktericidinėmis savybėmis.
• Fikusas – valo orą.
• Citrusiniai augalai – stiprina imunitetą.
• Vėzdūnė – neša laimę.
• Alavijas – geriausias vaistas,veikia priešuždegimiškai.
• Kalankė – gydo žaizdas.
• Snaputis – teigiamai veikia nervų sistemą.
• Rozmarinas išskiria fitoncidus, kurie padeda greičiau išgyti sergant bronchitu ar bronchine astma.
• Lauramedis padeda esant žarnyno spazmams, gydant tulžies pūslės ligas.
• Mėta malšina skausmą, veikia priešuždegimiškai, gerina apetitą ir virškinimą.
• Sansevjera – stiprina emocijas.
• Araukarija – stiprina žmogaus imunitetą, pscihologinę būseną
• Inkstapapartis – padeda nervų sistemai.
• Karpažolė, Kalėdų medis – skleidžia gerą energiją, aktyvina nervų sistemą ir kūną.
• Kininė rožė – žydinti rožė skatina draugiškumą ir meilę.
• Krotonas – stimuliuoja ir skatina veikti nepasitikinčius savimi žmones.
• Storlapis– nuostabios energijos augalas, skaidrinantis nuotaiką ir skatinantis bendravimą
• Ciklamenas – aktyvina širdies darbą ir kraujotaką, gerina širdies ritmą.
• Vaškuolė – skleidžia minkštą, banguojančią energiją.
• Azalija – mažina konfliktus, agresiją, net ir gyvūnams, nuima nervingumą, nuovargį.
• Bugenvilijos – pasižymi stipria gyvybine energija, padeda persirgusiems sunkiomis ligomis atgauti jėgas ir sustiprinti imuninę sistemą.
• Puansetijos – šie augalai aktyvina širdies darbą ir kraujotaką.
• Gardenijos – suteikia jėgų po patirto sielvarto ir besiskundžiantiems depresija.
• Gloksinija – gėlė, kuri padeda imtis naujų veiksmų, atsitiesti po nuopolių
Taip pat svarbu atsiminti tai, jog miegamajame nevertėtų laikyti žydinčių bei stipriai kvepiančių augalų. Kambaryje, kuriame miegama, jokiu būdu nerekomenduojama laikyti jukų, krotonų, difenbachijų, karpažolių, fikusų, meilenių, bromelinių augalų. Miegamajame puikiai tiks – pelargonijos, lavandos, monsteros, lauras, kambarinės rožės.
Kambarinių gėlių auginimas:
Reikiamo substrato parinkimas persodinimui
Renkantis žemės mišinius kambariniams augalams neverta pasikliauti užrašu „universalus“, nes skirtingų gamintojų mišiniai tarpusavyje gali skirtis savo sudėtimi t.y. pH terpe, frakcija, gali būti papildyt trąšomis ar skirtis mišinyje esančių durpių,smėlio,juodžemio ar komposto santykis.Tad renkantis žemes pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į pH terpę, kurią mėgsta Jūsų augalas, tada į dirvožemio frakciją t.y. ar augalas mėgsta lengvesnį/smulkesnį dirvožemį ar stambų/sunkų.Na, o paskutinis akcentas būtų išsiaiškinti ar mišinys papildytas trąšomis,agroperlitu/vermikulitu ar drenažiniais akmenukais,tam kad iš anksto galėtumėte susiplanuoti tręšimo, laistymo režimą.
Kalbant apie specializuotus mišinius skirtus kaktusams,žydinčioms gėlėms ar lapiniams augalams galiu teigti, kad jie yra „saugesni“ už universalius, nes dažniausiai gamintojai stengiasi sukurti optimalų kompleksą reikalingą būtent tiems augalams, tad iškyla mažiau pavojaus augalą perlieti,išdžiovinti ar pasodinti į visiškai netinkamo pH terpę. Ypatingai didelį dėmesį reikėtų atkreipti renkantis žemių mišinius kaktusams/sukulentams( „pinigų medžiui -zamiokulkui,eševerijoms,alavijams ir kt.), ir egzotiniams augalams( citrinmedžiui, kokoso palmei, dipsiui,fikusui ir kt.). Žydinčių augalų žemių mišiniai dažniausiai būna papildyti didesniu kiekiu trąšų, kad greičiau skantinti augalo prigijimą ir žydėjimą po persodinimo.
Bendrieji klausimai susiję su žemių mišiniais
Jei esame įpratę persodinti gėles į derlingą nuosavo daržo žemę, kokių „atsargumo priemonių“ patartumėte imtis?
Geriausia būtų parsinešus dezinfekuoti žemę. Dezinfekuoti galima keliais būdais:
- Palaistyti/išpurkšti vario sulfatu ir leisti žemei išdžiūti (skiedinio norma 10 l vandens 150 g vario sulfato, galima apdoroti iki 100 l žemių)
- Tiesiog perlieti karštu vandeniu
- Na ir gana netradicinis būdas, iškaitinti orkaitėje(40-50 min 180 0C)
- Išpurkšti fungicidu (Previcur energy) ir insektoakaricidu (NeemAzal), na bet šis būdas labiau taikomas šiltnamių žemės dezinfekcijai
Taip apsaugosime augalus nuo ligų ir kenkėjų
Taip pat sodo žemę vertėtų maišyti su paprasta durpe,smėliu, taip apsaugant augaliukus nuo „per riebaus“ mūsų darže sukurto komposto, kuris dėl per didelio azotinių medžiagų kiekio gali apdeginti augalų šaknis.
Nors labai nemalonu, laiks nuo laiko pasitaiko įsigyti žemės mišinių su kenkėjais. Yra būdų nuo to apsidrausti?
Taip, prieš tai minėtais būdais:
- Palaistyti/išpurkšti vario sulfatu ir leisti žemei išdžiūti (skiedinio norma 10 l vandens 150 g vario sulfato, galima apdoroti iki 100 l žemių)
- Tiesiog perlieti karštu vandeniu
- Na ir gana netradicinis būdas, iškaitinti orkaitėje (40-50 min 180 0C)
Na, o jei nepavyko to padaryti ir augaliukus užuolė kenkėjai puikiai su jais susidoros insekticidai Mavrik, NeemAzal, Siltac, kalio žalias muilas, feromoninės gaudyklės/lipdukai dedami prie/į vazoną.
Taip pat žemes galima įsigyti ne tik su kenkėjais, bet ir ligomis. Nuo to puikiai gali apsaugoti fungicidas Previcur energy arba prieš tai minėti ekologiškesni būdai kaip perliejimas karštu vandeniu ar iškaitinimas orkaitėje.
Dėl vieno-dviejų kaktusų jiems skirto specializuoto subtstrato maišo pirkti nesinori. Ar yra bendrų taisyklių, kaip pagal augalų poreikius patiems pakoreguoti pirktinės žemės sudėtį? Pavyzdžiui, parūgštinti azalijai ar „palengvinti“ sukulentui?
O ir ne visi lapiniai augalai vienodi, vieniems drėgmė labiau patinka, kiti užmirkimo visai neištveria, prie to irgi kažkaip galima taikytis? Arba jei lapinį augalą pasodinsite į žydintiems skirtą substratą, kas nutiks?
Taip, galima. Sukulentams/kaktusams sunkią žemę galima palengvinti įmaišius smėlio santykiu 1:3, taip pat papildomai žemę permaišius su keramzito grūdeliais. Rūgščiamėgiams augalams žemę galima parūgštinti specialiais dirvos rūgštikliais/trąšomis pvz. amonio sulfatu, maišant žemę su kiminais,pušų žieve, bet visi šie būdai neužtikrina kokybiško augalo persodinimo, ilgainiui augalas vis tiek pradės skursti. Kalbant apie lapinius augalus ir jų poreikį drėgmei svarbu užtikrinti gerą drenažą šaknų sistemai ir bijant perlieti geriau dažniau dulknoti lapus, ypatingai tai galioja žiemos sezonu, kada labai lengva perlieti augalus. Pasodinus lapinį augalą į žydintiems augalams skirtą substratą nieko nenutiks,svarbiausia, kad substaro pH ir frakcija atitiktų augalo poreikius, o trąšos esančios dirvožemyje greitai bus“suvalgytos“ ir skirtumo nebeliks. Tad stebuklo, kad nežydintis augalas pražydės nebus 😊
Drenažo sluoksnis: ką geriausia pilti vazono apačioje (plytų duženų jau ne visada yra iš kur paimti)? Kaip elgtis, jei apačioje nėra skylutės – dabar daug tokių vazonų?
Šiuo metu pats pigiausias ir papraščiausias variantas yra keramzito grūdeliai, parduotuvėse jie nėra brangūs, na o jei nesinori pirkti keramzito galima naudoti labai stambios frakcijos žvyrą ar smulkensius akmenukus. Nėra skirtumo ar vazonas turi skylutę ar ne, drenažas yra būtinas ne tik nudrenuoti vandenį, bet ir sukurti oro tarpus šaknims, kad jos galėtų kvėpuoti ir produktyviau pasisavinti maisto medžiagas. Drenažo kaip pavyzdys į 10 cm skersmes vazoną pilama nuo 2-5 cm (atsižvelgiant į augalo poreikį drėgmei, kuo augalas mėgsta drėgniau tuo mažesnis drenažo sluoksinis).Tikrai dalis vazonų parduotuvėse yra be skylučių,tadrenkantis tokius vazonus pilame daugiau drenažo į apačią arba perkame visiškai paprastą vazonėlį (dažniausiai jie būna naudojami persodinti daigams,turi dideles skylutes apačioje) ir įstatome jau į savo pasirinktą gražuolį vazoną.
Sodo centruose prekybininkai kartais įspėja, kad žemė praturtinta trąšomis. Kada persodintus į pirktinį substratą augalus galima pradėti tręšti?
Jei gamintojas nenurodo kitaip maždaug po 3-6 mėn. Priklausomai nuo to kokios būklės prieš tai buvo mūsų augaliukas (jei labai nuskurdęs- greičiau „išvalgys“ maisto medžiagas ir reikės greičiau pradėti tręšti). Taip pat labai svarbu atsižvelgti kada buvo persodintas augalas – jo vegetacijos metu ar miego režimo (vegetacijos metu vėlgi maisto medžiagas augalas pasisavina greičiau).
Feisbuke pasitaiko istorijų, kad gėlė nuskurdo – o nuotraukoje matyti, kad vazone ant viršaus pridėliota pridėliota dėl gražumo akmenukų. Ir visi komentatoriai tuo piktinasi. Jie teisūs?
Ir taip ir ne. Viskas priklauso nuo užpylimo storio ir ar tas augalas mėgsta paviršiaus užspaudimą ar ne.
Durpių substratas, kokosų plaušai, vermikulitas, perlitas, kiminai, augimo stimuliatoriai. Kas tai per dalykai, kada jie reikalingi (jei reikalingi…) kambariniams augalams juos persodinant?
Durpių substartas kaip sąvoka tai tiesiog perdirbtas žemių mišinys,kurį sudaro vienos arba kelių rūšių durpės. Taip kaip juodžemį dėl savo sunkios sudėties galime vadinti augaliniu gruntu. Durpių substaras yra vienas iš universalių mišinių persodinant augalus, kurie mėgsta lengvesnę dirbą arba naudojamas kaip sunkios dirvos palengvintojas augalų persodinimui tiek lauke, tiek kambaryje. Durpių substratai gali būti tiek rūgštinės, tiek neutralios/link šarminės būsenos.
Kokoso plaušas – naudojams kaip drėgmės sulaikytojas, tiesiams tiesiai ant žemės vazono viršuje,pasiteisina augalams,kurie labai mėgsta drėgmę, tačiau jų perlieti negalima.
Vermikulitas – birios trąšos ir dirvos papildas su mikroelementais, skirtos praturtinti dirvožemį ir tręšti kambarinius augalus, palaiko reikiamą pH koncentraciją, aeruoja dirvą, užtikrina gerą oro (dujų) apykaitą, veikia kaip drėgmės kaupiklis.
Perlitas – vulkaninės kilmės medžiaga, kuri nuo karščio plečiasi ir pasidaro korėta, skatina šaknų formavimąsi ir augimą, mažina persodinimo žalą, apsaugo augalų šaknis nuo temperatūros svyravimų.
Kiminai(samanos) – laidūs orui ir labai gerai sugeria drėgmę, padeda sureguliuoti žemės mišinio, vandens ir oro balansą augalų šaknims.Smulkintos šios samanos, sumaišytos su substratu, jam suteikia reikiamą struktūrą, purumo, gerina oro patekimą prie šaknų. Kiminus patartina naudoti persodinant orchidėjas, jų substartą maišant su nedidele dalimi kiminų.
Augimo stimuliatoriai – tai medžaigos,kurios padeda augalams geriau įsišaknyti, leisti ūglius, žydėti, auginti vaisius ir kt. Augimo stimuliatorius patartina naudoti jauniems augalams, kad užtikrinti efektyvų jų formavimąsi. Po persodinimo praėjus savaitei galima palaistyti šaknų sistemos augimą skatinančiu stimuliatoriumi (Pralumus).
Jei atėjus šiltajam metų laikui planuojame iš namų vazoną išnešti į lauko terasą ar balkoną. Gal į persodinimui žemę reikėtų ko nors papildomai dėti, tarkim, vandens įgėrio granulių?
Jei augalas mėgstantis drėgmę stovės ten, kur jam gali trūkti drėgmės ir papildomos priežiūros, tada būtina. Kitu atveju pakaks gilesnės lėkštelės su vandeniu (jei vazonas turi skyles).
Anksčiau buvo patariama kambarines gėles persodinti bent kas 3-4 metus, dabar teko girdėti, kad užtenka pagal poreikį, nebūtina taip dažnai. Kodėl?
Nes dažniausiai žmonės renkasi didesnius vazonus nei būtina,grubiai sakant „ant išaugimo“, kas lemia, kad kol augalo šaknys pilnai užildo vazoną praeina daug laiko,taip pat žemių mišiniai gaminami daug kokybiškesni, tad augalai jų greit nepaverčia beverčiais(dulkėmis perpintomis šaknimis), na ir žinoma reguliarus tręšimas užtikrina pastovų medžiagų kiekį mitybai, tad augalo nebūtina dažnai persodinti.
O gal apskritai užtektų kambarinį augalą pakankamai tręšti ir galima būtų jį persodinti ir tada, kai virsta iš vazono?
Tikrai taip, į tai atsako mano prieš tai buvęs atsakymas
Kokių augalų verčiau nejudinti, kol nėra būtinybės?
Jauni, greitai augantys augalai persodinami kasmet, senesni – kas 3-5 metai, o fikusus, palmes, oleandrus galima persodinti tik kas 5-10 metų, jeigu jie vešlūs ir gerai auga. Taip pat dažno persodinimo nemėgsta zamiokulkai,sampaulijos,šefleros,alokazijos ir kt.
Ar viršutinis žemės sluoksnio pakeitimas iš tiesų duoda naudos ir to kartais užtenka?
Labai didelių augalų, taip pat tų, kurie nemėgsta persodinimo ir jautriai reaguoja, kai sujudinamos šaknys, iš vazonų verčiau netraukti. Tuomet paprasčiau viršutinį žemės sluoksnį vazone pakeisti šviežia žeme.
Ar senas žemes reikia kuo labiau išpurtyti nuo šaknų, ar geriau šių nejudinti?
Augalams kurie neturi jautrios šaknų sistemos persodinant šaknis geriau išpinti,apžiūrėti, iškirpti negražias, sergančias ir t.t. Po tokios procedūros galima pabarstyti ant šaknų paparasto sutrinto angliuko, taip dezinfekuosis pjūviai.
Ar augalus parsineštus iš parduotuvės reikia iš kart persodinti ?
Labai jautrioms gėlėms reikėtų leisti adaptuotis prie naujos vietos, mažiau jautrias galima sodinti iį karto.
Kada yra geriausia persodinti gėles?
Augalus geriausiai persodinti pavasarį. Persodinimas augalui yra stresas, kurį laiką augalas būna nustojęs augti, kartais numeta lapus,ima gelsti, atsiranda nekrozių ant lapų ir kt. Vasarą augalus galiam persodinti tik ekstra atveju, nes šiuo metu vyksta pats aktyviausias jų augimo ir vystymosi periodas. Na, o žiemą augalams trūksta šviesos, šilumos,tad persodinimas dažnu atveju, neturės jokios įtakos augalo būklei,nes jis tiesiog „miegos“, o sujudintas „miego“ fazėje patirs dar daugiau streso. Ruduo – neutralus metas gėlių persodinimui.
Taisyklingo persodinimo principai:
- Prieš persodinimą augalas iš vakaro gerai priliejamas
- Vazonas ir žemė yra gerai dezinfekuotas
- Pripilamas reikiamas kiekis drenažo
- Augalas ištrauktas iš senojo vazono gerai apžiūrimas
- Persodinamas augalas naujame vazone turi būti pasodintas tokiame pačiame aukštyje, kaip buvo sename t.y. neužpilti žemėmis kamieno aukčiau nei buvo
- Optimaliausia augalą sodinti 1-3 cm iki vazono viršaus
- Pasodinus augalą gerai apspaudžiamos žemės ir gausiai priliejama
- Na ir belieka džiaugtis savo augalėliu 😊
Augalų priežiūros klaidos, kurias išduoda lapų būklė:
•Rudi lapo pakraščiai:
o Per daug arba per mažai vandens
o Nudeginimas trąšomis
o Per sausas oras
•Rudas lapo galiukas
o Per sausas oras
o Trūksta trąšų
•Pageltę lapai
o Perlaistyti
o Trūksta N
o Trūksta šviesos
o Netinkamas šilumos režimas
•Susiraitę/susisukę lapai
o Augalo šaknys pažeistos (geriausia persodinti)
o Trūksta Mg,Cu, Mn, ar Zn
•Balkšva lapų spalva
o Trūksta Fe
•Šviesos dėmes ant lapų/nekrozės
o Nudegintas saulėje
o Temperatūrų staigus pasikeitimas
•Sidabrinės dėmės ant lapų
o Nudegintas saulėje (dažniausiai atsiranda vaškuoliams lapams)
•Lapų sukamštėjimas (apatinėje lapų pusėje matoma daug pilkšvų, kietų „spuogelių“ ant gyslų) pažeidžia jaunas svyrančias pelargonijas, augant pranyksta atsiranda dėl jauno daigo streso nuo :
o Per didelės drėgmės
o Temperatūrų svyravimo
Pagrindinės neišgydomos problemos gėlėms kambaryje ir vienametėms sezoninėms gėlėms:
•Šlapias bakterinis puvinys – ciklamenai, difenbachijos ir kalijos
•Aliejinis lapų dėmėtumas – begonijos ir gebenės
•Lapų mozaikinis virusas –anturis, orchidėjos,meilenis
