Skip to content

Sodo augalai

Bendrieji auginimo patarimai

SODINIMO LAIKAS. Geriausia tai daryti rudenį –rugsėjo – spalio mėn., o pavasarį – balandžio mėn. Vėlai rudenį pasodintų medelių šaknis reikia pamulčiuoti.

DIRVOŽEMIO RŪGŠTINGUMAS. Prieš sodindami vaismedžius ar kitus augalus, atkreipkite dėmesį, koks yra jūsų dirvožemis. Molinga žemė dažniausiai bus šarminė, priemolis,juodžemis – neutralios reakcijos.Kaulavaisiai nemėgsta rūgščios dirvos. Jei rūgštingumas didelis pH – 4- 5,išberti apie 30- 50 kg 1 a. kalkių ar kreidos(geriausiai iš rudens). Kriaušėms – reikia kalkinti tik tuos dirvožemius, kurių pH 4,1- 5.Obelims – optimalus pH yra 5-6, bet auga ir rūgštesniuose dirvožemiuose.Vyšnioms, trešnėms – reikia silpnai rūgščios arba neutralios dirvos pH 5,5-7.Slyvoms – tinkamiausia neutrali dirva pH 6,5-7,2.Avietėms – tinka silpnai rūgšti dirva pH 5,5-6,0 (šarminėje sutrinka geležies ir kt. elementų įsisavinimas).Šilauogėms – optimalus pH 4,3 – 4,8.

DIRVOŽEMIO DRĖGNUMAS. Rinkitės gerai drenuojamas sklypo vietas, kitaip per drėgnai pasodintos trešnės, kriaušės, abrikosai ir persikai – skursta ,serga, nyksta slyvos. Drėgnoje vietoje pasodintos obelys dažniausiai apserga vėžiu.Taip pat, tokiomis sąlygomis augdami sodinukai dažniausiai iššąla.

SODINIMO GYLIS. • Sėklavaisiai sodinami sekliau, t.y. neužkasant skiepijimo vietos. Viršuje turi būti išlindus 5-10 cm poskiepio dalis.• Kaulavaisiai įsodinami iki skiepo vietos ar net centimetru giliau, kad įskiepio ir poskiepio suaugimo vietos nesimatytų.

DUOBĖS PARUOŠIMAS IR SODINIMAS. Jei dirva derlinga didelių duobių kasti nebūtina – tik tokio dydžio, kad laisvai tilptų šaknys ( svarbu – negalima jų sodinant užlenkti) Gylis toks, kad medis atsidurtų rekomenduojamam gylyje. Rekomenduojama gryno komposto nepilti, bet permaišyti jį su žeme,kad nenudeginti šaknų.

LAISTYMAS. Supilti kibirą vandens į pačią duobę, baigus užkasti, užpilti apie 10 l vandens,palaukti kol susigers, kad negaruotų drėgmė ir žemė netrūkinėtų – užpilti durpėmis, kompostu ar sausa žeme.Sodinant rudenį, jei drėgna daugiau lieti nereikės,sodintus pavasarį kas 7-10 dienų papildomai palieti. Taip pat įdėjus į duobę medelį šalia jo pastatyti kuolelį,kuris bus jo atrama ateinančius augimo metus, kol medelis sutvirtės.

Vaismedžių ir dekoratyvinių augalų formavimas ir genėjimas

Vaismedžių genėjimas skirstomas į retinamąjį ir trumpinamąjį
Retinamasis genėjimas tai genėjimas kai reikia apgenėti per tankų vaismedžio vainiką. Pirmiausiai išpjaunamos aukštyn smailiu kampu augančios šakelės, taip pat būtina iškirpti ligotas, nudžiūvusias, išlūžusias , susipynusias šakas. Vainiko vidus prašviesės jei bus išpjaunamos stačiai į viršų augančios šakos virš šoninio į medžio vainiko išorę augančio atsišakojimo. Vaisių kokybę galima pagerinti išgenėjus labai gausiai derančias senas vaisines šakeles.
Trumpinamasis genėjimas tai genėjimas kai vaismedžių vainikų nereikia retinti, tačiau medžių šakos, ūgliai išaugę per ilgi, nesišakoja, plinkantys.
Šakos ir ūgliai gali būti trumpinami:

  1. Silpnai – patrumpinama penktadalis šakos ar ūglio ( jauni ūgliai būna trumpi, tačiau jų priauga daug)
  2. Vidutiniškai – patrumpinama trečdalis šakos ar ūglio
  3. Stipriai – kai pašalinama pusė šakos ar ūglio (nauji ūgliai išauga ilgi ir jų būna mažai)
    Trumpinamasis genėjimas dažniausiai atliekamas vasaros metu ( trumpinama virš 5 ūglio lapelio)
    Sodo formavimo laikas:
    • Obelys, kriaušės formuojamos trimis etapais – 1. Žiemą ir pavasarį (ramybės periodas ir iki žydėjimo pabaigos). 2 . intensyvaus augimo metu (vasaros pradžia ir vidurys) 3. Rugpjūčio ir rugsėjo mėn. (3-4 sav. iki vaisių skynimo)
    Svarbu. Ne visoms kriaušėms galima pašalinti viršūnes.
    • Vyšnios formuojamos su 40–50 cm aukščio kamienais. (Kamienas nuo šaknų kaklelio iki žemutinės vainiko šakos ). Jeigu šoninių šakelių daug, kas 60 cm ant liemens paliekama po 3–5 šakeles. Vainikas retinamas 3-6 m.po pasodinimo. 6 metais pradedamas riboti augalo aukštis ir plotis, kitaip medis išpliks.Visada reikia išgenėti aplūžusias, sužalotas, ligotos, per žemai augančias, nusvirusias, per tankias, susipynusias šakas.
    • Trešnių vainikai būna retesni,todėl jų retinti nereikia, vaismedžiai formuojami su 80 cm aukščio kamienais, kas 60 cm paliekama po 3–4 šakeles.Vasarą nuskynus uogas trešnes galima žeminti, atnaujinti šakas.
    Vyšnios ir trešnės genimos dviem etapais: Gegužės – birželio mėnesiais pašalinamos aplaužytos, apdžiūvusios, nusilpusios ir vidun augančios šakelės. Liepos – rugpjūčio mėnesiais naujai išaugusias šakeles patrumpiname apie 10 cm nukerpami 3 – 4 lapeliai, nes kitąmet ant tų šakelių formuosis žiedų pumpurai.
    • Slyvų genėjimas – formuojant slyvas šakų skaičius neribojamas, tačiau visuomet išgenimi vilkūgliai , smailiu kampu išaugę ūgliai. Labiausiai genimos pradėjusios derėti slyvos. Pirmoji vainiko šakelė turi būti 50 cm aukštyje nuo žemės, žemiau augančios šakelės iškarpomos.Vasarą slyvos pradedamos genėti taip ,kad visi ilgesni kaip 30 cm iš liemens augantys ūgliai patrumpinami. Pavasarį būtina išpjauti senas, išlūžusias, ligotas šakas.
    • Persikų genėjimas – persikus geriausia genėti balandžio mėn. Išgenimi visi konkurentiniai, augantys smailiu kampu ūgliai. Nuolat genimos, išlūžusios, nudžiūvusios šakelės.
  • Persikams  ir abrikosams reikia daug šilumos ir šviesos, todėl sodinti reikia pietinėje namo pusėje ir ten kur neužpučia vėjai.
  • Sodinukus geriausia sodinti gegužės mėn.
  • Dirva turi būti praturtinta kompostu ir pelenais, galima dėti medžio anglies gabaliukų, tačiau sodinant negalima dėti šviežio mėšlo. Persikai mėgsta purų dirvožemį. Dirvą galima mulčiuoti. Sodinant kasamos didelės 50 x 50 cm duobės.
  • Prieš sodinant sodinukus rekomenduojama valandai pamerkti į vandenį.
  • Piktžolės turi būti nuolat ravimos.
  • Vaismedžiams reikia nuolatinės drėgmės, ypač pasodinus ir kai veda vaisius.
  • Persikai nemėgsta šešėlio, tad artimiausias medis turėtų būti už 2,5 m.
  • Persikai,abrikosai ir slyvos puikiai auga šalia vienas kito.Tačiau nelabai palanki kaimynystė su kriaušėmis ir obelimis.
  • Du tris kartus per sezoną persikus ir abrikosus reikėtų tręšti organinėmis trąšomis.
  • Sausas šakeles būtina genėti.
  • Žiemą medelį galima apkasti sniegu ar apdengti agro danga.
  • Atsparios šalčiams veislės –  persikų – Velvet, Maira, Dniepras. Abrikosų – Šiaurės triumfas, Juozinis, Daiga.

Sodo augalus tokius kaip vyšnios, obelys, kriaušės, serbentai, avietės ir t.t rekomenduojama nuolat genėti bei nugenėjus tvarkingai sutvarkyti žaizdas, baltinti, rudenį sugrėbti ir utilizuoti lapus, šakeles, nes juose gyvena ligos bei kenkėjai. Pastebėjus pakitimus rekomenduojama naudoti Deffort, Matrinal B, Mimox Zn, COPFORT, MATRIFRUIT, SCORE, TOPAS 100.

Daugiau apie naudojamas priemonės ligų prevencijai: https://sodaibyieva.lt/chemija-ir-trasos/

Dekoratyvinių augalų genėjimo patarimai:
• Pavasarį žydinčių augalų genėjimo laikas – žiemos pabaiga ar labai ankstyvas pavasaris (vasario pabaiga – balandžio pradžia), svarbu, kad lapai būtų nepradėję skleistis. Jei pavasarį žydinčius krūmus reikia nedaug genėti, genėti galima iš kart po krūmų žydėjimo
• Vasarą žydintys krūmai, genimi žiemos pabaigoje arba anksti pavasarį.
• Krūmai su dekoratyvinais lapais, vasiais ar žievės spalva taip pat genimi žiemos pabaigoje ar anksti pavasarį.
• Vasaržalių krūmų negalima genėti vasaros pabaigoje, nes gali nespėti sumedėti ir žiemą sušalti. Jie genimi žiemos pabaigoje – pavasario pradžioje, kol lapai dar nespėją išsiskleisti.
• Gyvatvorės genimos vėlai žiemą ar pavasario pradžioje ir papildomai dar galima genėti kelis kartus iki vasaros vidurio.
• Visžaliai krūmai genimi kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, prieš prasidedant naujų ūglių augimui. Visžalių krūmų negalima genėti rudenį.
• Ąžuolus geriausia genėti vasario ar kovo mėnesiais.
• Egles ir kėnius geriausia genėti žiemos pabaigoje, pušys genimos vasaros pradžioje.
• Geriausias metas genėti daugumą dekoratyvinių medžių yra ankstyvas pavasaris.
• Medžių, turinčių svyruoklinę lają, negalima formuoti apkerpant medžio šakas vienodu atstumu nuo žemės, kiekviena šaka genima atskirai.
• Negalima genėti beržų, klevų, vynuogių, magnolijų ir kt. augalų, kuriems žaizdos sunkiai gyja. Juos genėti reikia pašalui dar neišėjus arba jau augalui sulapojus.
• Pavasarį reikia atsargiai genėti žydinčius augalus, nes vieni žiedinius pumpurus formuoja ant pirmamečių ūglių, o kiti ant antramečių ir vyresnių.Taigi pavasarį nugenėtos rožės žydės gausiau, o pvz. migdolams nugenėjus šakutes pavasarį jis gali visai nežydėti.