Skip to content
Home » Vaismedžių, dekoratyvinių augalų formavimas ir genėjimas

Vaismedžių, dekoratyvinių augalų formavimas ir genėjimas

Genėjimas

Retinamasis genėjimas tai genėjimas kai reikia apgenėti per tankų vaismedžio vainiką. Pirmiausiai išpjaunamos aukštyn smailiu kampu augančios šakelės, taip pat būtina iškirpti ligotas, nudžiūvusias, išlūžusias , susipynusias šakas. Vainiko vidus prašviesės jei bus išpjaunamos stačiai į viršų augančios šakos virš šoninio į  medžio vainiko išorę augančio atsišakojimo. Vaisių kokybę galima pagerinti išgenėjus labai gausiai derančias senas vaisines šakeles.

Trumpinamasis genėjimas tai genėjimas kai vaismedžių vainikų nereikia retinti, tačiau medžių šakos, ūgliai išaugę per ilgi, nesišakoja, plinkantys.  

Šakos ir ūgliai gali būti trumpinami:

  1. Silpnai – patrumpinama penktadalis šakos ar ūglio ( jauni ūgliai būna trumpi, tačiau jų priauga daug)
  2. Vidutiniškai – patrumpinama trečdalis šakos ar ūglio
  3. Stipriai – kai pašalinama pusė šakos ar ūglio (nauji ūgliai išauga ilgi ir jų būna mažai)

Trumpinamasis genėjimas dažniausiai atliekamas vasaros metu ( trumpinama virš 5 ūglio lapelio)

Sodo formavimo laikas:

  • Obelys, kriaušės formuojamos trimis etapais – 1. Žiemą ir pavasarį (ramybės periodas ir iki žydėjimo pabaigos). 2 . intensyvaus augimo metu (vasaros pradžia ir vidurys) 3. Rugpjūčio ir rugsėjo mėn. (3-4 sav. iki vaisių skynimo)

Svarbu. Ne visoms kriaušėms galima pašalinti viršūnes.

  • Vyšnios formuojamos su 40–50 cm aukščio kamienais. (Kamienas nuo šaknų kaklelio iki žemutinės vainiko šakos ). Jeigu šoninių šakelių daug, kas 60 cm ant liemens paliekama po 3–5 šakeles. Vainikas retinamas 3-6 m.po pasodinimo. 6 metais pradedamas riboti  augalo aukštis ir plotis, kitaip medis išpliks.Visada reikia išgenėti  aplūžusias, sužalotas, ligotos, per žemai augančias, nusvirusias, per tankias, susipynusias šakas.
  • Trešnių vainikai būna retesni,todėl jų retinti  nereikia, vaismedžiai formuojami su 80 cm aukščio kamienais, kas 60 cm paliekama po 3–4 šakeles.Vasarą nuskynus uogas trešnes galima žeminti, atnaujinti šakas.

Vyšnios ir trešnės genimos dviem etapais: Gegužės – birželio mėnesiais pašalinamos aplaužytos, apdžiūvusios, nusilpusios ir  vidun augančios šakelės. Liepos – rugpjūčio mėnesiais naujai išaugusias šakeles patrumpiname apie 10 cm nukerpami 3 – 4 lapeliai, nes kitąmet  ant tų šakelių formuosis žiedų pumpurai.

  • Slyvų genėjimas –  formuojant slyvas šakų skaičius neribojamas, tačiau visuomet išgenimi vilkūgliai , smailiu kampu išaugę  ūgliai. Labiausiai genimos pradėjusios derėti slyvos. Pirmoji vainiko šakelė turi būti 50 cm aukštyje nuo žemės, žemiau augančios šakelės iškarpomos.Vasarą slyvos pradedamos genėti taip ,kad visi ilgesni kaip 30 cm iš liemens augantys ūgliai patrumpinami. Pavasarį būtina išpjauti senas, išlūžusias, ligotas šakas.
  • Persikų genėjimas – persikus geriausia genėti balandžio mėn. Išgenimi visi konkurentiniai, augantys smailiu kampu ūgliai. Nuolat genimos, išlūžusios, nudžiūvusios šakelės.

Dekoratyvinių augalų genėjimo patarimai:

  • Pavasarį  žydinčių augalų genėjimo laikas  – žiemos pabaiga ar labai ankstyvas pavasaris (vasario pabaiga – balandžio pradžia), svarbu, kad lapai būtų nepradėję skleistis. Jei pavasarį žydinčius krūmus reikia nedaug genėti, genėti galima iš kart po krūmų žydėjimo
  • Vasarą žydintys krūmai, genimi žiemos pabaigoje arba anksti pavasarį.
  • Krūmai su dekoratyvinais lapais, vasiais ar žievės spalva taip pat genimi žiemos pabaigoje ar anksti pavasarį.
  • Vasaržalių krūmų negalima genėti vasaros pabaigoje, nes gali nespėti sumedėti ir žiemą sušalti. Jie genimi žiemos pabaigoje – pavasario pradžioje, kol lapai dar nespėją išsiskleisti.
  • Gyvatvorės genimos vėlai žiemą ar pavasario pradžioje ir papildomai  dar galima genėti kelis kartus iki vasaros vidurio.
  • Visžaliai krūmai genimi kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, prieš prasidedant naujų ūglių augimui. Visžalių krūmų negalima genėti rudenį.
  • Ąžuolus geriausia genėti vasario ar kovo mėnesiais.
  • Egles ir kėnius geriausia genėti žiemos pabaigoje, pušys genimos vasaros pradžioje.
  • Geriausias metas genėti daugumą dekoratyvinių medžių yra ankstyvas pavasaris.
  • Medžių, turinčių svyruoklinę lają, negalima formuoti apkerpant medžio šakas vienodu atstumu nuo žemės, kiekviena šaka genima atskirai.
  • Negalima genėti beržų, klevų, vynuogių, magnolijų ir kt. augalų, kuriems žaizdos sunkiai gyja. Juos genėti reikia pašalui dar neišėjus arba jau augalui sulapojus.
  • Pavasarį reikia atsargiai genėti žydinčius augalus, nes vieni žiedinius pumpurus formuoja ant pirmamečių ūglių, o kiti ant antramečių ir vyresnių.Taigi pavasarį nugenėtos rožės žydės gausiau, o pvz. migdolams nugenėjus šakutes pavasarį jis gali visai nežydėti.

Balinimas

Kada teisingiausia balinti medelių kamienus – rudenį ar pavasarį?
Teisingas atsakymas būtų ruduo. Kodėl?
Visų pirma – pagrindinė balinimo užduotis apsaugoti medžio kamieną nuo ankstyvos pavasario saulės kaitros. Tamsūs medelių kamienai gerai sugeria saulės spindulius dieną taip įkaitindami kamienus, tačiau naktimis kai nebėra saulės oras stipriai atvėsta ir dėl tokių didelių temperatūros skirtumų kamieno žievė gali įtrūkti, imti luptis, tapti neatspari ligoms,sudaryti palankią vietą kenkėjams slėptis. Tad nudažytas baltai kamienas atmuša saulės spindulius, todėl medelis tampa ne toks pažeidžiamas.

Tinkamas laikas – spalio pabaiga – visas lapkritis. Balinti geriausia vėsią sausą dieną.
Taip pat nemažiau svarbus medelių paruošimas balinimui:
• Jei medelis jaunas prieš balinant jo papildomai ruošti visiškai nebūtina
• Jei vaismedžiai jau subrendę, žievės storos ir supleišėjusios nuimti jų reikia tiek, kiek pačių nukristų pavasarį arba tiek, kiek braukiant su ranka tiesiog užkliūna ir atsiplėšia. Geriausia medelių kamienus nuvalo kietas metalinis šepetys – svarbu daug ir stipriai negramdyti, užteks lengvai pravalyti. Taip pat svarbu visas nukritusias žieves surinkti ir sudeginti, nes rudens pabaigoje vabalai, kirminai ir kitokie kenkėjai sulenda po žievėmis pasislėpti ir peržiemoti. Medžio kamienas balinamas iki pirmųjų šakų.

Purškimas

Medelių purškimas nuo ligų ir kenkėjų iki pumpurų sprogimo – vario sulfatu(taip pat kaip priedą galima įmaišyti karbamidą,bei labai sąmanotus augalus kartu nupurkšti geležies sulfatu)arba burgundijos mišiniu.
Spygliuočius patartina apdoroti magnio sulfato trąšomis( geriausia nupurkšti).Bendram augalų atgaivinimui puikiai tiks Terra Sorb Foliar.

Prieš žydėjimą ir po žydėjimo nuo ligų patartina nupurkšti Topas+ Score mišiniu. Dekoratyvinius augalus galima nupurkšti Previcur energy.Na,o nuo kenkėjų visiems augalams pagelbės Siltac(ekologinis preparatas,saugus bitėms) arba Mavrik.
❗Tik reikėtų atsiminti,kad šioms priemonėms,kitaip nei vario,geležies preparatams reikalinga aukštesnė nei 15 laipsnių temperatūra,po purškimo turi nelyti bent 6 h.

🏠
Šiltnamių dezinfekcijai puikiai tinka siera, tačiau ji netinka šiltnamiams turintiems metalines konstrukcijas.Tokiu atveju galima apdoroti bordo mišiniu,vario sulfatu,burgundija.

VAISMEDŽIŲ SODINIMAS

SODINIMO LAIKAS

Geriausia tai daryti rudenį –rugsėjo – spalio mėn., o pavasarį – balandžio mėn. Vėlai rudenį pasodintų medelių šaknis reikia pamulčiuoti- medelį apipilti pjuvenomis, durpėmis ar užmesti eglišakiais

DIRVOŽEMIO RŪGŠTINGUMAS

Prieš sodindami vaismedžius ar kitus augalus, atkreipkite dėmesį, koks yra jūsų dirvožemis. Molinga žemė dažniausiai bus šarminė, priemolis,juodžemis – neutralios reakcijos.Kaulavaisiai nemėgsta rūgščios dirvos. Jei rūgštingumas didelis pH – 4- 5, tai į arą reikia išberti apie 30- 50 kg kalkių ar kreidos(geriausiai iš rudens).

Kriaušėms – reikia kalkinti tik tuos dirvožemius, kurių pH 4,1- 5.

Obelims – optimalus pH yra 5-6, bet auga ir rūgštesniuose dirvožemiuose.

Vyšnioms, trešnėms – reikia silpnai rūgščios arba neutralios dirvos pH 5,5-7.

Slyvoms – tinkamiausia neutrali dirva pH 6,5-7,2.

Avietėms – tinka silpnai rūgšti dirva pH 5,5-6,0 (šarminėje sutrinka geležies ir kt. elementų įsisavinimas).

Šilauogėms – optimalus pH 4,3 – 4,8.

 DIRVOŽEMIO DRĖGNUMAS

Rinkitės gerai drenuojamas sklypo vietas, kitaip per drėgnai pasodintos trešnės, kriaušės, abrikosai ir persikai – skursta ,serga, nyksta slyvos. Drėgnoje vietoje pasodintos  obelys dažniausiai apserga vėžiu.Taip pat, tokiomis sąlygomis augdami sodinukai dažniausiai iššąla.

SODINIMO GYLIS

  • Sėklavaisiai sodinami sekliau, t.y. neužkasant skiepijimo vietos. Viršuje turi būti išlindus 5-10 cm poskiepio dalis.
  •  Kaulavaisiai įsodinami iki skiepo vietos ar net centimetru giliau, kad įskiepo ir poskiepio suaugimo vietos nesimatytų. 

DUOBĖS PARUOŠIMAS IR SODINIMAS

Jei dirva derlinga didelių duobių kasti nebūtina – tik tokio dydžio, kad laisvai tilptų šaknys ( svarbu – negalima jų sodinant užlenkti) Gylis toks, kad medis atsidurtų rekomenduojamam gylyje. Rekomenduojama gryno komposto nepilti, bet permaišyti jį su žeme,kad nenudeginti šaknų.

LAISTYMAS

Supilti kibirą vandens į pačią duobę, baigus užkasti, užpilti apie 10 l vandens,palaukti kol susigers, kad negaruotų drėgmė ir žemė netrūkinėtų – užpilti durpėmis, kompostu ar sausa žeme.Sodinant rudenį, jei drėgna daugiau lieti  nereikės,sodintus pavasarį  kas 7-10 dienų papildomai palieti.

Taip pat įdėjus į duobę medelį šalia jo pastatyti kuolelį,kuris bus jo atrama ateinančius augimo metus, kol medelis sutvirtės.

DAUGIAU INFO EL.PAŠTU IR TELEFONU